Techninė analizė, kaip jau minėjome anksčiau, išskiria kainų judėjimo dėsningumus, nesusijusius su išoriniais veiksniais. Išskiriant tam tikrus kainų judėjimo pasikartojimus ir konfigūracijas bei remiantis turima patirtimi, galima gana tiksliai prognozuoti kainų judėjimo ateitį.

Pasikartojančios konfigūracijos klasifikuojamos:

1. pagal išorinius požymius;
2. pagal predikatyvumą (t. y. pagal kainų judėjimo prognozavimo galimybes).

Reikėtų pažymėti, jog klasifikacija pagal predikatyvumo principą gana sąlyginė, nors daugeliu atvejų pasiteisina. Pagal šį principą, visi modeliai arba konfigūracijos skirstomi į tęstinus ir kritinius (lūžio). Tęstinės konfigūracijos arba figūros atkreipia dėmesį į tai, jog rinka ir toliau judės buvusia kryptimi, o sustojo tik tam, kad "atsipūstų" ir sutelktų jėgas kitam šuoliui, t. y. rinka konsoliduojasi. Kritinės (lūžio) konfigūracijos perspėja, kad šis judėjimas jau išseko ir vargu, ar rinka judės buvusia kryptimi. Kartais kokios nors figūros arba konfigūracijos formavimo pabaiga gali sutapti su palaikymo ar pasipriešinimo linijos kirtimu, trend`o krypties pasikeitimu (nebūtinai į priešingą, bet mažiausiai į šoninę).
Visos konfigūracijos arba modeliai skirstomi į šiuos du tipus pagal tam tikrą leidžiamų klaidų procentą. Bet būna išimčių, kai tipiški kritiniai modeliai staiga tampa tęstiniais ir atvirkščiai – vadinamasis neklasikinis figūrų sprendimas. Be to, verta pažymėti ir jų skirtumus laiko atžvilgiu: paprastai, formuojant kritinius modelius, reikia daug daugiau laiko ir jie būdingi pagrindiniam, svarbiausiam trend`ui. Tęstiniai modeliai dažniausiai yra trumpalaikiai ir labiau būdingi tarpiniams arba artimiausiems trend`ams.
Bendroji taisyklė – kuo didesnė konfigūracija (ir pagal kainų diapazoną, ir pagal trukmę) – tuo didesnis jos potencialas, t. y. tuo didesnis kainų judėjimas lydės jos formavimo užbaigimą. Žodis "didesnis" čia suprantamas kaip skirtumas tarp maksimalios ir minimalios kainos figūros (diapazono) formavimo metu bei modelio formavimo trukmė.
Egzistuoja dar keletas bendrųjų taisyklių modeliams, kurios galėtų būti naudingos. Manoma, jog viršutiniai modeliai (angl. top model) labiau nepastovūs (angl. volatile), t. y. jiems būdingas didelis kainų diapazonas ir staigesnis svyravimas nei žemutinių (angl. bottom model). Viršutiniai modeliai apima trumpesnį laiko tarpą ir susiformuoja greičiau nei žemutinės formacijos. Pastarieji ramesni ir jiems būdingas mažesnis kainų diapazonas. Kainos visada krenta greičiau nei auga, judėjimas žemyn visada trunka mažiau nei toks pat judėjimas aukštyn.

Kokios būna techninės konfigūracijos?

Egzistuoja 5 baziniai modeliai: 1) plyšys; 2) galva ir pečiai; 3) lėkštelė; 4) trikampis; 5) vėliava. Aptarsime kiekvieną iš jų.

Plyšys (angl. gap)

Kainų plyšiai arba gep`ai – tai linijinių diagramų sritis, nurodanti, jog tuo metu nevyksta jokia prekyba (žr. 8 paveikslą). Plyšiai gali atsirasti bet kokios trukmės diagramose – dienos, savaitės ir pan., nors dažniausiai jie sutinkami dienos diagramose. Plyšiai labai svarbūs, kadangi liudija svarbias permainas rinkoje. Jie būna 4 tipų: paprastieji, prasilaužimo, bėgantieji ir išsekimo plyšiai.

8 paveikslas. Plyšys.

PAPRASTAS PLYŠYS – dažniausiai sutinkamas ir mažiausiai svarbus analitine prasme. Jis dažniausiai atsiranda vangioje rinkoje arba kainų horizontaliojo koridoriaus viduryje. Jis parodo, jog nėra susidomėjimo sandoriais, įveikiamas per trumpą laikotarpį ir, paprastai, ignoruojamas.
PRASILAUŽIMO PLYŠYS – dažniausiai atsiranda baigiant formuotis svarbioms konfigūracijoms ir liudija, jog prasideda didysis rinkos judėjimas. Aptinkamas ir kertant pagrindinio ar tarpinio trend`o palaikymo ar pasipriešinimo linijas, signalizuoja, jog trend`as keičiasi. Prasilaužimo plyšys dažniausiai nėra uždaromas visiškai, nors dalinis uždarymas būtinas.
BĖGANTYSIS PLYŠYS – atsiranda jau pradėjus judėti rinkai ir apibūdina staigų kainų judėjimą. Bėgantysis plyšys liudija, jog kainų judėjimas įgauna didesnį greitį ir nurodo, kad rinka "įsibėgėjo".
IŠSEKIMO PLYŠYS – atsiranda didelio kainų judėjimo pabaigoje: trend`as jau besibaigiąs, įvykdytos visos užduotys siekiant pelno. Judėjimui besibaigiant, paskutiniajame šuolyje kainos gali staiga pakilti, tačiau labai greitai (arba tuoj pat) kainos grįžta į pradinį ar labai artimą pradiniam lygį ir plyšys uždaromas. Galva ir pečiai (angl. head and shoulders)
Vienas iš greičiausiai atpažįstamų ir patikimų nuspėjamumo modelių. Tai pikų ir kritimų abipusės kaitos serija aiškiai išreikštame trend`e, kai trend`as praranda savo galią. Šis modelis, žiūrint, primena galvą su dviem pečiais. Pirmuoju besiformuojančio modelio požymiu gali būti tas faktas, jog esant aiškiai išreikštam trend`ui, po tam tikro kilimo aukštyn, kainos nukrenta beveik iki buvusio lygio. Jei kitas judėjimas aukštyn gana silpnas ir sudaro tik dvi trečiąsias buvusio piko (klasikiniame variante) – tai jau tiksli nuoroda į besiformuojančią figūrą ir kitu laukiamu etapu turėtų būti kainų kritimas iki buvusio lygio. Šiuo momentu tarp dviejų buvusių kainų kritimo lygių galima nubrėžti liniją – apykaklę (angl. neckline). Vos tik kainos pasieks šią liniją, figūra bus užbaigta. Apykaklės linija labai retai būna horizontali, dažniausiai ji pakreipta tam tikru kampu į abscisės ašį. Kad figūra būtų užbaigta, kainos privalo ne tik pakilti ir paliesti apykaklės liniją, bet ir kirsti (pažeisti) ją. Tik tokiu atveju figūra bus užbaigta – arba išspręsta.
Reziume: "galvos ir pečių" figūrą (žr. 9 paveikslą) sudaro 3 pikai, kurių pirmojo ir paskutiniojo aukštis sudaro tik dvi trečiąsias centrinio ir tarp šių trijų pikų žemiausių reikšmių gali būti nubrėžta linija – apykaklė, kurios palietimas ir kirtimas reikš figūros formavimosi pabaigą (šiuo atveju apykaklė bus ir palaikymo linija). Realiai, ši figūra retai būna klasikinio varianto, dažniausiai aptinkami tam tikri nukrypimai nuo normos: dvigubas petys, ar net dviguba galva.

9 paveikslas. Galva ir pečiai.

Pagrindinė taisyklė šiai figūrai yra ta, jog baigiant formuotis figūrai, apykaklės linija turi būti kirsta ir kainos, sugrįžusios į buvusį lygį, gali išbandyti tą pačią liniją nauja reikšme, t. y. pasipriešinimo ar palaikymo linijos, bet negali jos kirsti. Jei staiga taip atsitinka ir kainos kerta apykaklės liniją atgaline kryptimi, tai gali būti rimtas perspėjimas, jog šis modelis yra neklasikinis ir kad, galbūt, trend`as bus pratęstas buvusia kryptimi. Tokiu būdu, modelis, savo išore primenantis "galvą ir pečius", bus nepilna figūra ir atrodys kaip tęstinė. Dažniausiai sutinkamas tęstinio modelio "galva ir pečiai" variantas – apversta "galva ir pečiai".
Jau minėjome, kad šis modelis naudingas tuo, jog ne tik padeda nuspėti kainų kilimą ar kritimą, bet ir kokiu kiekybiniu santykiu vyks šis pokytis, t. y. suteikia galimybę numatyti tolimesnį rinkos judėjimą. Šis paskaičiavimas atliekamas remiantis modelio aukščiu - atstumu tarp pačio aukščiausio galvos taško ir apykaklės lygio. Manoma, jog pažeidus apykaklės liniją, kainos turi įveikti atstumą, lygų galvos aukščiui. Egzistuoja ir kitas būdas: atstumas tarp viduriniojo piko (galvos) aukščiausiojo taško ir žemiausiojo kainų lygio prieš formuojantis trečiajam, paskutiniajam pikui – (dešinysis petys) dvigubinamas ir tokiu būdu apskaičiuojamas "tikslas" (angl. price objective). Tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, jog šis "tikslas" bus tik minimalus (angl. first price objective) ir kainų judėjimas gali gerokai viršyti šį "tikslą". Dažniausiai taip ir įvyksta. Be to, numatydami kainų judėjimo "tikslą", reikėtų būtinai įvertinti palaikymo bei pasipriešinimo linijas ir lygius, ypač trend`ų palaikymo ir pasipriešinimo linijas.

Lėkštelės (angl. round top and round bottom)

Šis modelis sutinkamas gana retai palyginti su kitomis konfigūracijomis (žr. 10 paveikslą). Jis atspindi laipsnišką ir gana lėtą trend`o krypties pasikeitimą į priešingą. Sunku pasakyti, kada modelis baigia formuotis, nors apykaklės linija taip pat būtina, kaip ir buvusiam modeliui, kadangi lėtas ir laipsniškas judėjimas vienu momentu gali tapti staigiu ir kintamu. Deja, nepaisant turimų apykaklės linijos ir modelio aukščio sąvokų, apskaičiuoti kiekinį kainų judėjimą šiam modeliui neįmanoma, nors praktikoje gana dažnai jis pasiteisina. Vienintelė šio modelio predykativumo vertė – trend`o krypties pasikeitimas į priešingą.

10 paveikslas. Lėkštelė.

Šis modelis gali turėti keletą variantų. Itin paplitusios variacijos – dviguba lėkštelė ir triguba lėkštelė. Dviguba lėkštelė – tai du paeiliui einantys lygūs pikai. Šis modelis dažniausiai sutinkamas ir greičiausiai atpažįstamas. Jis nurodo trend'o krypties pasikeitimą. Tačiau modelis bus užbaigtas ir rodys trend`o krypties pasikeitimą tik tuo atveju, jei apykaklės linija bus kirsta ir kainų grįžimas į buvusį lygį negalės pažeisti šios linijos, kuri dabar laikoma palaikymo linija, atgaline kryptimi.
Triguba lėkštelė taip pat gali būti ir vienu iš modelio "galva ir pečiai" variantų. Čia visos trys viršūnės yra maždaug vienodame lygyje. Apykaklės linija nubrėžiama pasipriešinimo lygyje ir kainų judėjimo "tikslas" gali būti apskaičiuojamas pagal modelio maksimalų aukštį.

Žvakutė

Žvakutė - tai dar vienas kritinių (lūžio) modelių, sutinkamas gana dažnai, bet jį labai sunku atpažinti formavimosi laikotarpiu (žr. 11 paveikslą). Šį modelį dar vadina "V-formacija". Modelis parodo radikalų ir gana greitą kainų judėjimo krypties pasikeitimą, staigų posūkį iš buvusios krypties į priešingą. Paprastai "V-formacijos" atsiradimo laikotarpiu rinka juda jau tam tikrą laiką, kitaip tariant, šis modelis būdingas tik judančiai rinkai. Visiškai įmanoma, jog gali atsirasti keletas plyšių. Bet rinka jau "per toli nuėjo", viršijo visus galimus lūkesčius ir numatytus tikslus, negali būti normaliai kontroliuojama. Tada pradeda veikti rinkos savireguliacijos mechanizmas ir kainos buvusiu greičiu, kartais ir didesniu, grįžta į buvusį lygį. Būtent šiam modeliui būdingas išsekimo plyšys.

11 paveikslas. Žvakutė.

Galima pateikti analogiją su per stipriai įtempta gumele: jos grįžtamasis judėjimas gali sudaryti žymią dalį buvusiojo – nuo 50 iki 70%. Viena iš priežasčių, kodėl rinka staiga tampa nekontroliuojama – nėra pasipriešinimo arba palaikymo lygių, kuriems tenka apribojimo veiksnių vaidmuo. Daugelis treiderių stengiasi išvengti tokių situacijų, nes mano, jog jos pavojingos ir nenuspėjamos. Beje, papildomą impulsą atgaliniam judėjimui suteikia tie treideriai, kurie yra rinkoje ir stengiasi išeiti iš jos kuo greičiau ir su kiek įmanoma mažesniais nuostoliais. Reikia pažymėti, kad šiuo atveju, nors ir didelis rizikos procentas, situacija dažnai apibūdinama ir kaip labai pelninga, todėl daugelis agresyviųjų treiderių rizikuoja. Jei toks treideris vis tik sėkmingai pateko į rinką, tai jam iškyla problema, kaip ir kada iš jos išeiti. Iš vienos pusės, rinka gali tęsti judėjimą buvusia kryptimi ir užtikrinti žaidėjui dar didesnį pelną, iš kitos pusės, ji bet kurią minutę gali sustoti ir grįžti atgal. Šią situaciją būtų galima palyginti su jojimu ant tigro – ir greita, ir patogu, ir įdomu, bet kaip nulipti ir nepatekti tigrui į nasrus?

Trikampiai

Trikampiai – tęstiniai modeliai, apibūdinantys tokią kainų padėtį, kai rinka po tam tikro judėjimo sustoja, kad sutelktų jėgas kitam šuoliui (žr. 12 paveikslą). Norint atpažinti bet kokios variacijos trikampio modelį, reikia surasti keturis taškus: du palaikymo linijai ir du pasipriešinimo linijai, kurie sudarys kampą vienas kito atžvilgiu tokiu būdu, jog tolimesnis jų tęsimas sudarys smailų kampą.

12 paveikslas. Trikampiai.

Kainų judėjimas nuo tokios pasipriešinimo linijos iki palaikymo linijos bus vadinamas žingsniu (angl. leg). Minimalus reikalavimas bet kokiam trikampiui – tokie trys žingsniai (t.y tie keturi taškai). Žingsnio sąvoka yra pagalbinė, nes klasikinis trikampis privalo turėti tris žingsnius, kad figūrą galima būtų užbaigti. Tačiau praktikoje dažniausiai sutinkamos variacijos, susidedančios iš penkių žingsnių, kai ketvirtasis žingsnis – melagingas išmetimas. Palaikymo arba pasipriešinimo linijos pažeidimas paprastai įvyksta po ketvirtojo žingsnio - penktajame žingsnyje. Be to, ribojamas figūros formavimo laikas: palaikymo arba pasipriešinimo linijų pažeidimas ir jų išėjimas iš užbaigtos figūros turi įvykti praėjus dvi trečiąsias kelio link įsivaizduojamo pasipriešinimo arba palaikymo linijų kirtimo kampo. Jei šioje atkarpoje kainos vis dar nepažeidžia pasipriešinimo arba palaikymo lygių, tai reiškia, jog susiformavęs modelis tuo pačiu metu susinaikina ir pereina į šoninį trend`ą arba į kainų koridorių (neklasikinis sprendimas).

Egzistuoja trys trikampių tipai: simetriškasis, kylantysis irkrentantysis. Simetriškojo trikampio pasipriešinimo ir palaikymo linijos pasvirusios vienu ir tuo pačiu kampu. Simetriškasis trikampis – tai neutrali figūra ir dažniausiai (nors nėra taisyklių be išimčių) signalizuoja apie buvusio trend`o, koks jis bebūtų, tęsimą.

Kylantysis trikampis labiau būdingas kylančiajam trend`ui, tai "bulių" rinkos figūra. Čia pasipriešinimo linija turi būti mažiau ar daugiau horizontali ir paraleli abscisės ašiai. Krentantįjį trikampį dažniausiai sutinkame krentančiajame trend`e. Tai iš esmės "meškų" modelis. Jis rodo, kad rinka kaupia jėgas – konsoliduojasi tolimesniam judėjimui žemyn. Krentančiojo trikampio palaikymo linija turi būti daugiau ar mažiau horizontali, pasipriešinimo linija bus pakreipta.

Visų trijų tipų trikampių kainų judėjimo "tikslas" apskaičiuojamas vienodai: pagal figūros aukštį arba pagal pirmąjį žingsnį. Tai reiškia, kad pažeidus pasipriešinimo arba palaikymo linijas, pagal jų lygį galima prognozuoti ir apskaičiuoti kainų judėjimą, kuris lygus pirmojo žingsnio pločiui figūros formavimosi pradžioje.

Kitos dvi formacijos galėtų būti vadinamos trikampių variacijomis, todėl retai išskiriamos kaip atskiri tipai. Tai BESIPLEČIANTIS TRIKAMPIS IR DEIMANTAS. Besiplečiantis trikampis – tai trikampis, kurio įsivaizduojamos pasipriešinimo ir palaikymo linijų kirtimo kampas yra kairėje, o ne dešinėje. Ši figūra nors ir būdinga "meškoms", tačiau neturi tam tikros predikatyviosios reikšmės, o tik nurodo, jog rinka nepastovi ir greitai gali prasidėti trend`as. Deimantas – tai besiplečiančio trikampio ir įprastinio simetriškojo trikampio junginys. Dažniausiai šis modelis atsiranda rinkos viršūnėje ir rodo, jog keičiasi trend`as. Kainų judėjimo apskaičiavimas toks pat, kaip ir įprastajam simetriškajam trikampiui.

Vėliava ir pleištas (angl. flag and wedge)

Šie du modeliai panašūs ir sutinkami labai dažnai. Kai kada juos sunku atskirti ir jie traktuojami kaip tas pats modelis, nepaisant kai kurių išorinių skirtumų. Iš esmės tai yra tęstiniai modeliai, sutinkami rinkos judėjimo viduryje ir apibūdinami kaip trumpa pauzė dinamiškai judančioje rinkoje (žr. 13 paveikslą).
Vienas iš bendrų šių modelių požymių yra tas, jog prieš pradedant formuotis šioms figūroms, turi būti stebimas žymus ir staigus kainų judėjimas. Kitaip tariant, tai situacija, kai rinka "pajudėjo iš vietos į duobę", bet judėjimas pasirodė per daug staigus ir greitas, todėl rinka sustojo, kad "atsipūstų" prieš pradedama vėl judėti. Tai vienas patikimiausių tęstinių modelių, kurie niekada nekeičia trend`o. Šie modeliai formuojasi rinkos judėjimo viduryje ir perspėja apie galimą kainų judėjimo atsinaujinimą buvusiu greičiu ir su tokiu pačiu entuziazmu. Be to, šie modeliai gana trumpalaikiai, jiems užbaigti nereikia daug laiko. Išore formacijos šiek tiek skiriasi viena nuo kitos: vėliavos modelio kainų judėjimo korekcija primena nuolaidų tunelį (angl. channel), kurio palaikymo ir pasipriešinimo linijos beveik paralelios; pleišto modelio (jokiu būdu nepainioti su trikampiais!) kainų judėjimo korekcija labiau primena trikampį, tik turi vienintelį skirtumą – palaikymo linija ir pasipriešinimo linija pasvirusios į vieną ir tą pačią pusę. Faktiškai, ši formacija labiau primena vėliavos kotą, todėl kartais pleištas vadinamas vėliavos kotu.

13 paveikslas. Vėliava ir pleištas.

Ir pleištas, ir tunelis – tai konsolidacijos sritis, kurioje kainos "telkia jėgas" naujam šuoliui. Kainų judėjimo "tikslas" apskaičiuojamas pagal vėliavos koto aukštį – pirmąjį staigų kainų šuolį: po konsolidacijos laikotarpio prasidedantis judėjimas padengs atstumą, kuris lygus pirmajam vėliavos koto aukščiui. Kitaip tariant, vėliavos kotas turi pasikartoti. Atstumas bus skaičiuojamas nuo žemiausios (kylančiajai vėliavai) arba aukščiausios (krentančiajai vėliavai) kainos.
Koridorius (angl. range) ir tunelis (angl. channel), nors ir neišskirti į atskirą grupę, bet taip pat turi tam tikrą predikatyvinę vertę (nors kartais kainų koridorių ir išskiria kaip atskirą trikampio figūrą, bet tai atsitinka gana retai). Manoma, kad jei palaikymo arba pasipriešinimo linijos, nustatančios koridorių arba tunelį, kirstos bet kokia kryptimi, tai kainos turi pajudėti per atstumą, lygų kainų skirtumui (arba diapazonui) tarp palaikymo ir pasipriešinimo linijų.
Techninė analizė – gana subjektyvus dalykas. Vienas treideris mato vieną besiformuojančią figūrą, kitas – kitą. Vieni mano, jog būtent ši pasipriešinimo linija yra pagrindinė, kiti mano, jog kita. Kiek žmonių, tiek ir nuomonių – tai teisinga ir normalu. Be to, rinka yra rinka, ir numatyti kainų judėjimą kelių punktų tikslumu gali tik nedaugelis labai patyrusių lošėjų. Būtent todėl visada egzistuoja pasipriešinimo ar palaikymo linijų pažeidimo prielaida arba lygių pažeidimo prielaida - tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Kokia gali būti leistina kainų kaitos riba ir kas bus laikoma tikruoju kirtimu? Tam egzistuoja keletas filtrų: kainų filtras, laiko filtras ir uždarymo kainų filtras.
Kainų uždarymo filtro principo esmė ta, jog reikia pripažinti aksiomą, kuri teigia, kad uždarymas už pasipriešinimo ar palaikymo linijų arba lygių ribų yra svarbesnis nei paprastas pavienis jų pažeidimas. Apie laiko filtrą jau esame kalbėję - kad įvyktų tikrasis (veiksmingas) pasipriešinimo ar palaikymo linijų pažeidimas, uždarymo kainos turi išeiti už jų ribų dvi dienas iš eilės. Paskutiniojo – kainų filtro - esmė ta, kad pasipriešinimo ar palaikymo linijų arba lygių pažeidimas bus veiksmingas tada, kai jos bus pažeistos ne mažiau kaip 1-3% kainų diapazono tarp pasipriešinimo ir palaikymo. Kartais šie filtrai veikia, kartais – ne. Dažniausiai, esant tikrajam pasipriešinimo ar palaikymo linijų arba lygių kirtimui, neužtenka laiko šiems filtrams panaudoti arba apskaičiuoti.
Optimaliausias būdas būtų techninės analizės metodų naudojimas kartu su kompiuteriniais indikatoriais, patvirtinančiais arba atmetančiais Jūsų sprendimą įeiti arba išeiti iš rinkos. Pabandykite panaudoti visus Jums žinomus būdus prieš priimdami galutinį spendimą ir niekada neužmirškite pagrindinės taisyklės - rinka visada teisi!